Norėjau gyventi - o mirštu.
Norėjau kalbėt - o tyla.
Paukštis krisdamas sminga
kaip strėlė ties mano sala.

Matau jo kraujuojantį kaklą,
jo akis su didžiuliais kalnais...
Nepraskrisi, paukšti, pro salą
savo lūžtančiais sapno sparnais.

Nepakėliau numirusio paukščio
su nulūžusiais sapno sparnais:
per sunkus man nedidelis paukštis,
kuris krinta su savo kalnais.
Tekstas A. Mackaus

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Ilgumos (komoje) 2010-02-26 12:05
"Nepakėliau numirusio paukščio su nulūžusiais sapno sparnais" - mano kukliu manymu, akcentuoti reikėtų "nepakėliau" ir "nulūžusiais".