Medžių šakose sumigs pavargę paukščiai,
vėjas į bedugnę nusiris,
užsidegs žvaigždelės danguje taip baugščiai
ir į miglą eis gimtasis pagirys.

Širdyje suplaks gyvybė paskutinį kartą,
kraujas gyslose atšals ir sukrešės,
paskutinį žodį, iš širdies išrautą,
užrašyti lapan stingstą rankos sieks.

Ten jau bus sužibę paslaptingų miestų,
kaip bažnyčių žvakės, tylūs žiburiai,
kad tylos beribės niekas neišplėštų,
augs ant mano kapo kadugiai.
Tekstas Algimanto Mackaus
Atsiprašome už šių įrašų kokybę :)

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Natural_Product 2009-12-12 09:35
As labai daznai atkreipiu demesi i muzika- instrumentala taip sakant ir sis man patiko gan, tik balso norejosi daugiau, nes solo si karta buvo instrumentu ;)
#1 zemaituke 2009-12-05 14:36
Neatsiprašinėk, šaunūs esate. Tekstas gražus, balsas skamba. Dėkinga.