Tuos žaliuoses pīvas, miškā sliepiningi
Tau šėrdi pagluosta kap muotīnas runkas.
Upieliu skaidriūju pakruntes žavingas,
Kur paukštē greitsparnē pavasarēs lunka.

Prabėls tau i šėrdi užburuntēs žuodēs,
Nuvīs anī skausma ėr liūdesi pėlka,
Atneš tava sīlā tāp laukta paguoda,
Išklīdus i tuolima klajuojima ėlga.

Vuo brungi ėr mīla šalis Žemaitėjės,
Kas gal napamėlti tūn tava gražībiu?
Sugrinžusi šėrdis jau nieka nabėje,
Patīrusi meili ėr džiaugsma baribi.
Tekstas: Bagduons Apuolėnars Petros

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 zemaituke 2009-05-07 06:59
Dėkui, broliuk.