Upe nubėgo vandenys
Nubėgo - ir nereik
Paliko vien tik akmenys
Per akmenis ir eik
Basom šiuoliuok per seklumas
Taškyk žalsvus lašus
Užmiršti neįmanoma,
Tai gal lengviau nors bus.

Žiūrėk į paukštį paišantį
Tau ratą virš galvos
Kartok, kad laimės žingsnių
Nenuspėsi niekados.
Ir juokis kol varpai aidės
Kol gros vandens lašai:
Ruduo jau įpusėjęs -
Negi pusė - tiek mažai, tiek mažai?!

Praeis diena - išauš kita
Gyvenimas - gražus.
Naktis tiktai raidžių seka
Tiktai tamsus dangus
Pasaulis - margas kamuolys
Bet tu - tiktai auka.
Ir svaigulio iliuzija
Tiek pat pilka, menka.

Nes nepadėsi laimės
Paveikslėlių kambary
Juk viskas šitaip paprasta
Ko vertas - tą turi.
Naktis - tiktai raidžių seka,
Tiktai tamsus dangus.
Kai netenki, tai supranti
Kad žvaigždės - kaip žmogus.

Apie 1996
m/ž/g/b - Justinas
fleita - Barbora
Pag. balsai - Agnė, Barbora
Įrašyta 2008 01 21, "Arbatos magijoje", ačiū Martynui Pečiuliui

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 wampyras 2009-04-05 16:58
labai grazu :)
#3 V. Šerelis 2009-03-09 16:44
zavu, fleita man musa zemiau juostos...
#2 megeja 2009-02-25 12:34
labai miela dainele
#1 annuska 2009-02-24 17:13
Labai, žinok.