Aukštaitijos dangui
(Jonas Strielkūnas)

Netiesa, aš gal būt, nevisai pavargau
Nevisai dar gyvenimas mano apkarto
Sugrįžtu į tave Aukštaitijos dangau
Ten kur šuo baltą sniegą aploja už tvarto

Ten įskilęs dubuo, ten ledinė sriuba
Kur šunelis nespėjo vakarienės išlakti
Ten iš raidžių dėliota gimtoji kalba
Kvapas žibalo keliant nusvilusią dagtį.

Ten balti avinėliai, per Kūčias ant langų
Ir ant stalo tenai avinėliai baltuoja
Ten lig šiol gale gryčios akmuo po sniegu
Su įšalusiom pėdom mūsų vaikiškų kojų

Sugrįžtu į Tave vėlei žvaigždės žibės
Į tamsybes nuskendusiai viduržiemio šaliai
Lyg belaisvis koksai virš juodosios gelmės
Vėl žiūrėsiu aukštyn, kur dievai visagaliai

Ir atrodys, kad nieko nebebuvo daugiau
Tik troškimas toksai su erdvėm susilieti
Sugrįžtu į tave Aukštaitijos dangau
Laukti gimstančio dievo ir tylėti tylėti
Poeto Jono Strielkūno eilėraštis gimtinei. Jo mylimai gimtinei Panevėžio rajone, Putauskų kaime. Sodyba jau parduota kitiems- ten gyvena svetimi žmonės. Užklydus į tėviškę,poetą piktai aploja šunys- niekas nebepasitinka atšlaime, kur prabėgo vaikystė, kur parašyti pirmieji jaunystės eilėraščiai, kur aplankė pirmoji meilė...

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#9 kolchozas 2012-01-12 21:00
cia buvo nerealu
#8 viltis02 2009-08-14 20:25
Sugrįžau į savo Tėvų vaikystę per 3min.12sek. Akimirksniu ir tuo pačiu šiek tiek skausmingai...
#7 ramanas 2009-04-08 15:35
O man ir dzukui tinka
#6 ramanas 2009-04-08 15:33
o man ir dzukui
#5 Kostas 2009-01-31 14:28
o, kaip viskas artima
#4 MindaugasK 2009-01-31 13:53
Kaip aukštaičiui tiesiai į širdį
#3 Piratas 2009-01-31 10:16
biednas tas poetas, paimtu akmeni ir mestu tiems nieksams
#2 sigita 2009-01-30 10:05
Kaip visada nuostabu.
#1 zemaituke 2009-01-30 09:33
Puikūs žodžiai to, kurs sakė: "Yra poetų truputį didesnių už kiniečius." :DDD