Pramerkdamas akis, matau kaip temsta,
Paradokso jūroj skęsta dar viena auka.
Štai pėdsakai palikę smėly blankūs,
Jų šeimininko kojos smėlio lakiojo dugne

Apsidairau, tad akyse prašvinta,
Ir daros vaikščioti lengviau.
Jaučiu, kaip blogis greitai dingsta -
Jaučiu, kad aš miriau.

Miriau, kaip klusnios avys bandoje numiršta,
O atgimiau paklydusia, bet grįžusia avim.
Dabar kalu kanopom akmeny aš mintį -
Taip stumdamas mirtin kitas aukas.
Einant namo atėjo žodžiai, po kurio laiko atėjo ir garsai.

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#9 Elfut 2011-04-25 17:29
"Dabar kalu kanopom akmeny aš mintį " Gerai sudėta eilutė. O, Myka, kitas instrumentas!
#8 myka 2008-04-04 18:08
Sunku aiškinti savo kūryba :-) Tiesiog gyvenime vis daugiau paradoksu, vis daugiau žmonių susiduria su juo. Aš į paradoksus žiūriu iš šviesesnės ir linksmesnės pusės, stengiausi pabaigą padaryti šviesesnę, bet vistiek visuma tamsoka, matyt, taip reikėjo... net nežinau ar reikia kūrybą naršyti. Vien tai, jog atsimerkus pasidaro tamsiau, jau yra paradoksas. nemoku aiškinti arba jauti arba stengiesi pajausti, blogiausiu atveju nesistengi jausti...
#7 Tamošius B. 2008-03-30 19:55
paradokso jūroj nuskendusi auka - ar čia apie mūsų filosofijos mirtį?
#6 Muzika 2008-03-01 14:04
O man kaip tik vokalo melodija labai patinka. :))
#5 sunlit 2008-02-26 18:42
Kažkas gerai, o kažkas nelabai. Sunku pasakyt. Visumoj 5:)
#4 Zoraza 2008-02-21 16:22
kokia dieviška gitara..
#3 myka 2008-02-15 20:46
Komentarai man patinka ir tada, kai jie neigiami, tad drasiai prasom i pagalba man :)
#2 nesuprastas 2008-02-15 18:55
Jaučiasi, kad žinai, ką ir dėl ko darai. Šaunu. Giriu:)
#1 Urtė Š. 2008-02-15 18:35
Nu nu. Gerai :)))