AUKA

Du tūkstančiai artumų
Į tavo delnus gula,
Baltais pakrančių paukščiais
Lesioja mano kūną,

Kurį aukoju Žemei,
O savo kraują - Jūrai.
Esu visur ir niekur
Sakei, kad taip nebūna?

Įsigeriu į delnus
Kvapu, skoniu lytėjimu
O siela - į Tave
Ir Dievą išsileju


Gintarė Stankutė 2007 03 01

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite