Kalbantis

daugiau apie tai nekalbėsiu - nereikia,
kad akys elniuko drėgnos ir šiltos,
kad žalias žibinto švytėjimo šilkas
atspalvį lietui virš upės suteikia,

kad žirklėmis vandenį prariekia žvynas,
ir didelės fosforu spindinčios žuvys
nuslysta dugnu saldžiarūgščiais mėnuliais,
ir tveriasi briaunom žolių tarsi skydais.

nekalbėsiu daugiau apie judesį, mirksnį,
numesiu nuo kūno prigludusią skarą,
nekalbėsiu visai. Tylomis lyg per karą
atmatuosiu tau atkarpą milo ir žingsnį.

tavo baimę lanksčią kaip šilkas sukirpsiu
žodžiu sulaikytu, lenktinėm žirklutėm.
pasiųsiu tau aitvarą, burę - pabūkim,
kol rytas ateis ir aš mirsiu
ž.: D.Čiupailaitė

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Urtė Š. 2006-11-12 07:57
Ne, Petri... ne +, o +++