***
Mes stovėjom, ir upė sau plaukė.
Mes žiūrėjom, ir vandenys sruvo.
Mes tylėjom ir nieko nelaukėm:
plaukė upė, ir nieko nebuvo...
 
Mes tik klausėm, ir paukščiai krykštė.
Mes tik žengėm ir žvelgėm į kelią...
Tai ir buvo, kas niekad negrįžta,
ką visą gyvenimą gelia.
 
Martinaitis, Marcelijus.
Atmintys: Lyrika. - Vilnius, Vaga, 1986.
2009 m. Klaipėda, Dacho namai. Gyvo garso koncertas. Akustinės spalvos

Papildoma informacija

  • Duomenys apie kūrinį

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#5 muzika 2009-07-15 06:38
Geras balsas,su ritmu problema ;)
#4 pilkė 2009-06-23 15:05
Tinka. Melodija prie žodžių. Kitaip jau nebeįsivaizduoju :).
#3 Piratas 2009-03-25 11:43
naturaliausias ir tikriausias balsas, relaksas besiklausant
#2 emvilke 2009-03-25 09:18
jaukiai klausosi.
#1 paganka 2009-03-25 07:23
Patiko. Švariai įdainuota. Paprasta, lengva melodija. O M.Martinaitis - puikus poetas. NEDAUG, BET DAUG PASAKYTA. Ir be reikalo, žinok, negiriu va ;) Sėkmės