Vilija Urbonienė

Labai sunku prisistatyti: vis tiek sutinka pagal išvaizdą, o išlydi jau pagal dainas. Žinoma, jei klausėsi, jei išgirdo, jei jos atliepė, jei jos suskambo... Laiku ir laukiamos. Ir jei širdys klausančios alsuoja tuo pačiu oru, jei brandina panašius vaisius, jei kelias nueitas nors kiek pažįstamas ir jei dainoms nusišypsojo laimė būti išgirstoms. Nei vienas žodis mano dainose nesumeluotas ir nepaleistas būti , jei dar nesu tikra , kad gali skrist... Nors iki pirmo sudužimo. 

Dpoezija mane traukia savo žemaitišku paprastumu, nuoširdumu ir laisve . Didesnė pusė manęs - žemaitiška. Tad džiaugiuosi galėdama sudalyvauti. Šį kartą  su pussesere Kornelija - violončelininke.