Trys mėnesiai be dpoezijos?

Dpoezija Lt
Kategorija: Naujienos

Pradėti norisi dviejų Jonų žodžiais. Šios dienos Biblijos skaitiniuose evangelija pagal Joną sako: „Pradžioje buvo žodis", o kitas Jonas (šįsyk Baltokas) kada čia sakė : „Tie mėnesiai be dpoezijos visiems išėjo į naudą". Ne, nesiruošiu nieko čia šnekėti nei apie Šventraštį, nesiruošiu ir Jonų biografijų lyginti. Šneku ir vėl ir vėl apie dpoezija.lt gyvavimo reikšmę kiekvieno pasaulyje, šiuo atveju kalbėti esu linkus apie itin asmeninį pasaulėlį, pasilieku šį straipsnį egoistiškam gyvavimui.

 

Kiek iš jūsų patyrė tą jausmą, kai ryte su kavos puodeliu dar iš įpročio spausdavot dabaljū dabaljū dabaljū poezija el tė? Kiek iš jūsų vis per tuos tris mėnesius pagalvodavot, kad būt visai neblogai, jei Jonas pasiskubintų atnaujindamas svetainę?  Ir kiek iš jūsų galop apsiprato, kad nebėr kas vakarinio palinkėjimo būnantiems online labos nakties, ar iš pat ryto beskubant mokyklon, į studijas ar darban labo ryto?

 

Pradėjau kalbėdama apie žodį. Žodis dpoezijoje yra itin svarbus. Nesiginčiju, jis bene svarbiausias visur. Bet žodis dpoezijoje yra kitoks, turintis begales įvairiausių reikšmių. Jis viešas, o tuo pačiu ir labai asmeniškas. Nesunku pastebėti du keistus dalykus dpoezijoje, kuriuos rečiau išvystame kitose bendruomenės svetainėse: pirma - nėra asmeninių privačių laiškų siuntimo ir gavimo galimybės, antra - visuomet įėję į svetainę kreipdavome žvilgsnius kairėn pirmiausia į savo namus skaityti paskutinių komentarų adresuotų sau, o visų antra taip pat kairėn, į paskutinius atsiliepimus visoje svetainėje. Tai rodo, kad žodžio reikšmė dpoezijoj yra kiek iškreipta (iškrypęs nebūtinai blogas ir žalingas).

 

Turbūt nė nereikia kalbėti, kad dainuojamosios poezijos kūrinio esmė yra žodis, jo interpretacija per muziką. Žodis yra sureikšmintas iki begalybės. Mes atsiverčiame dpoeziją, randame naujausią kūrinį, klausomės jo. Klausydami akcentuojame žodį. Kūrinio autorius žaidžia juo per mūsų išgyvenimus. Mes, išklausę, rašome komentarus. Vėlgi dažniausiai komentarais taip pat žaidžiame. Vertinu dpoeziją kaip žodžio mylėtoją, kaip filologę, kuri nebijo ta meile eksperimentuoti. Paprasčiausiai žaisti ir juoktis. Toli pavyzdžių ieškot ir nereikia - Max Galingumas. Autoironija.

 

Apie tris mėnesius be dpoezijos žodžio interpretacijos mano pasaulyje, galiu pasakyti tiek, kad Jonas teisus - tikrai išėjo į naudą. Neapsilankiau nei viename dainuojamosios poezijos koncerte per tą laiką. Kartais net visiškai užmiršdavau, kad dpoezija egzistuoja. Apskritai atsiplėšti nuo bet kurių dalykų, kurie tapę labai brangūs ir svarbūs - nuostabus pasninko laikotarpis. Tiesa, man užsibaigęs ties Merkinės Advento vakarone. Šitiek gauta, šitiek pasiimta, šitiek laukia. Jeigu rašyčiau kokį atsisveikinimo su dpoezija laišką, vardinčiau žmonių vardus iš eilės, pradedant Petru, baigiant Černiauskų šeimyna. Tik tiek, kad aš neatsisveikinu. Tik tiek, kad dpoezija leidžia ne tik žodžius, bet ir sielas pažinti. Nusaldinau?  Gal tik išsiilgau.

 

Tai ką, čiumpam kavos ir arbatos puodelius ir žaidžiam. Kviečiam vieni kitus išgerti arbatos ar kavos, ar viskio, ir pamatyt vieni kitų akis.  Su naujaisiais metais, družbanai brangiausieji. Man jie bus baisūs.

 

Straipsnį rašė Katrė, nuotrauka gagilo, parinkta ne atsitiktinai.