Bardų fanų žygis per Lietuvą (ir Lenkiją)

Dpoezija Lt
Kategorija: Naujienos

Tekstas necenzūruotas, neva redagavusi jį Katrė už tai neatsako. „Smailai“ išimti – spręskite patys – kur verkti ir kur juoktis.

Vytautė: Sustojimai: (Garliava) – Vilnius – Merkinė – Alytus – Punskas – Merkinė – Vilnius – (Garliava)

Modestas: Kotryna, Urtė, Vytautė, Mindaugas ir aš.
Arba:
Katrė, Urtė, Vytusia, tiek jau to ir satsedoM.
Penktadienis – sekmadienis.
Vilnius – Merkinė – Alytus – Punskas – Merkinė – Vilnius.
Toks sąstatas, toks planas.

Vytautė: Vilnius.
„Šiandien viskas, kaip niekad laiku...“
Ekipažo rinkimosi vieta – Šv. Kotrynos bažnyčia. Trypčiojau ir jaudinaus (nežinia kodėl), net pasirodžiau įtartinai per anksti. Ir kai iš už kampo išlindo Urtė, o už kiek minutėlių ir Mindaugas su Modestu, pradėjau spirgėti. Tiesa, kaip priklauso prie Šv. Kotrynos bažnyčios, laukėm vėluojančios Kotrynos. Supratau, kad vėluojantys žmonės žavūs.
Ekipažas vietoje. Raudona mašinytė. Drum drummm....

Kotryna : Prieš važiuodama tryniau rankas iš įdomumo - kaipgi čia viskas bus. Žinojau, kad bus gerai. Ekipažo žmonės itin skirtingi, dar labiau įdomūs ir šilti. Prisipažįstu iškart, smegenis jau įlipus išsijungiau, supratau, kad tai žmonės prie kurių mano drebėjimo ypatumai nesiteisina, nėra „kavenskiško“ maivymosi, tiesiog esi ir gerai būna.

Modestas: Penktadienis. Apiepiet pilnas ekipažas pajuda iš Vilniaus Merkinės kryptimi.
Gan ramiai ir greitai pasiekiam Mindaugo namus, kur vėl iš naujo susižaviu Merkine. Ir taip kaskart... Čia neužsibūnam - Alytuj mūsų laukia šventė (kava bei sumuštiniai).

Vytautė: Merkinė.
...atvykome trumpam. Patrypčiojom. Pasisveikinom. Aplankėm sieną, tąją, kuri tvora. Užkandom žemuogių. Žaidėm kamuoliu. Trypčiojom. Išvažavom. Brrrr...mmmm...

Urtė: Viskas prasidėjo nuo įlipimo į FK MERKINĖ/AŠ NE SAMURAJUS mašiną. Smagiom, gražiom kalbom Lietuvos vasariškų laukų dėka kelionė iki Alytaus buvo greita ir itin maloni (kaip ir iki visų kelionės punktų).

Modestas: Džiaugiuosi, jog padariau gerą darbą ir pakviečiau žmones iš kitų miestų į Alytaus miesto šventę. Džiaugiuosi, jog jie su entuziazmu atvyko. Ir, atrodo, jiems patiko.
Šventė mūsų laukė, bet kažkaip viskas nublanko. Mes džiaugėmės patys savimi. Keistai skamba, bet man per šį savaitgalį viskas nublanko, nebuvo konkretaus įvykio, kuriuo labai būčiau susidomėjęs ar kuris būtų palikęs neišdildomą įspūdį. Tiesiog visas savaitgalis buvo puikus.

Urtė: Orientavomės į ,,Alytaus dienų“ koncertus, bet pirmąjį vakarą ekipažas žiūrėjo futbolą. Man kaip neentuziastingai futbolo žiūrovei buvo gera stebėti entuziastinguosius. Kotrynos džiūgavimus ir meilės apraiškas olandams. Po to visus užplūdo itin subtilus kūrybiškumas .
Miegojom puikiai. Vytautė net savo dainavimo atsiskaitymą sapnavo. Tik va Modei, sako, šonus nuo „grindų lovos“ skaudėjo.

Vytautė: „Mūsų dienos kaip šventė...“
Alytaus miesto šventė. Modestas, visas bespirgantis ir besirūpinantis. Tiek tos šventės ir bematėm. Juk Europos futbolo čempionatas. Grįžom namo, išsidrėbėm prieš televizorių ir sirgom už kažką. Pamenu, aš sirgau prieš viską. Po aistrų aikštelėje visi mielai nurimo ir galiausiai atsidariusios „čakros“ davė dovanų. Eilės. Kaip tikriems dp kūrėjams... Sakau, eisiu lapo paimti, rašysim. Grįžtu, o ten krizenimai visokie. Girdžiu verdiktą:

„Vytautė eina lapo
O aš manau, kad papo
O ko daugiau bereikia?
Nebent gal tik Mineikio“


Antrasis, pasitobulinus aurą ir rašymo priemones:

„Sukasi sukasi galvos
Bet deja – nėr Pirato
Vinis yra papai
Važiuoja o važiuoja
Maniau, kad jis piratas
O jis yra Maratas
Ji liečia koją, o aš papus.

Alaus alaus
Modestas alaus
Ir ką, o ką ir va

Mes buvom tiktai tryse
Raudonom devyniom
Kamuolys vėl man

Rytais negeriu, tik kartais naktimis
O bet tačiau
Kas iš mūsų gotas?“


Kotryna: Bandėm eit miesto dienų vakare žiūrėt, bet visgi liko futbolas, po jo - jaukus sėdėjimas balkone (dažniausiai veiksmas persikelia į balkonus, kodėl?). Ten Kotryna nieko tikrai nesakė, draugiškai rašėm eilėraščius, šnekėjom apie dpoezijos ir kitas realijas.

Modestas: Keista, arba logiška, bet vakarą praleidžiam visi prie televizoriaus, Euro 2008 daro savo.
Man penktadienio akcentu tapo naktinėjimai. Naktinėjimai balkone. Balkone su poezija. Bene pagrindine tema - dpoezija.lt (visada sakiau, kad šitas puslapis žaloja žmonių psichiką). Daug prisiminimų, įvykių, planų. Kas geriausia – daug daug juoko. Taip bebūnant labai sunku nueiti miegot – nesinori, kad tai baigtųsi (labai keistai jaučiuosi rašydamas, nes galbūt likę keturi jautėsi visiškai kitaip).
Bet poilsis reikalingas – šeštadienis laukė su savo programa.

Vytautė: Rytas.
„Lyyy... Lyja lietus“
Kava. Pusryčiai. Kava. Juokai. Juokai. Juokai. Lietus. Alytus. Pietūs. Ačiū Modesto mamai! Miesto šventė. Spalvoti pieštukai ir šaukštai po pietų. Modestai, tai ar pažįsti tuos vaikus? Paklausę Baltoko ir Žvirblio strykt į mašinytes ir riedam į Lenkiją su daina. Puikuma. Mergaitės gale, berniukai prieky. Tik Modestas visas skersas. Stojos, sukos, sėdo, gulė, badėsi, mušėsi, kalbėjo.

Urtė: Kitą rytą gardžiai pamaitinti Modės mamos išvykom žvalgytis gatvėn. Žvalgymaisi, eisenos, baltieji šokėjai, princai, princesės, šilta šilta saulė... ir atėjo laikas eit pažiūrėt kokie gi garsai tų Šaukštų po pietų. Mano manymu - didžiausiu magiškumu užsiiminėjo Baltokas ir Žvirblis. Ačiū ačiū!

Kotryna: Lietus, gaivuma, Alytaus miestas, dainuojamosios poezijos koncertas, kamuolio spardymas, šnekos, nuolatiniai nakties pri(si)minimai, Klaipėdos bardai, dainos, kurios neturėjo ir kurios turėjo skambėti. Mindaugas stebėjosi, kaip čia D. Žvirblis šimtąkart myli, o J.Baltokas penkis šimtus, Vytautė paaiškino – Jonas myli labiau.
Tai už sąlygas puikias jame būti dėkinga Modei ir jo šeimai.
Visgi Alytus – miestas, kurio aš nesupratau labiausiai.

Modestas: Šeštadienis. Kava, pusryčiai... Ir taip noris vėl pogulio... Jaučiasi, jog ne anksti nukeliavau miegot. Gal kiek laiko buvau „pridusęs“. Manau atsigavau greitai - vėl pasipylė pastabos mano pusėn: „vėl jis neužsičiaupia...; ar tu gali patylėt..; hyperaktyvus...“. Per savaitgalį tai girdėjau daug kartų. Matyt verta susimąstyt...
Popiet laukiam koncerto, kur pasirodys Jonas(Baltokas) ir Darius(Žvirblis), iškart po jų pasirodymo sėsim į automobilius ir keliausim į Punską. Priešpaskutinis bardų žygio koncertas šiais metais žadėjo būt įspūdingas. Lenkija. Gastrolės!
Kaip visada abu klaipėdiečiai sugrojo puikiai. Atsisveikinam su vis dar švenčiančiu Alytum ir du ekipažai važiuoja link pasienio.

Vytautė: Stotelė miške. Visi išlipo pasilabinti it šimtą metų nesimatę.

Modestas: Kirtom sieną. Ir tik po valandos supratau, kaip protingai padarė Darius, kuris įsigijo zlotų. Vėliau taip norėjau įsigyt lenkiško alaus ir neturėjau už ką... Kitąkart tikrai žinosiu, kad reikia išsikeist pinigų.

Urtė: Vėliau - dvi raudonosios mašinos su puikiais vairuotojais, žinodamos kelią, lyg namo išvyko į Lenkiją (neprisimenant, kad sudėtingiausia buvo rast kelią iš Alytaus). Punske štai vėl koncertas. Šiaip jaučiuos egoistiškai, bet apie daug ko net nesinori pasakot, dalintis. Kas tik nekoncertavo. Ir nauji, jauni atlikėjai, ir kunigas, ir vėl savo baltoku balsu išgirdome Baltoką, ir žvirbliukais jautriai ir užtikrintai čiulbėjo Žvirbliukas, ir Kukio gerosios pusės įtakotas apsireiškė Kukumbalis su savo gražiosiomis damomis. Na, repeticijon buvo ir juodas šuo atėjęs, bet matyt užsihipnotizavo kitų paklausęs. Iš balkono sklido klausytojų aktyvumas. O tai reiškia, kad atlikėjai tikrai mokėjo paveikti.

Kotryna: Punske vienos nedorybės. Lietuvių kultūros namus pasitiko ekipažo galas su daina: „Į tualetą ir pasaulyje taika“, mergaitės ne sveikintis su visais pirma, o ieškot nuostabaus balto kambariuko ėjo, vėliau žmonės žmonės žmonės puikieji, susipažinimas su nuostabiais „kukumbaliais“. Valanda iki koncerto. Mergaitės ir berniukas parduotuvėn be zlotų ėjo, dainuot drovėjosi, šokt irgi – nieko nepešė, nusiminė. Vėliau šitos problemos buvo išspręstos, nedorybės tęsėsi: per garsiai atidaromas alus, klaidžiojimai painiais koridoriais, koncerto dalyviai provokavę dainuot garsiai... Išties tai buvo bardų koncertas, kuriame ne kontempliatyviai klausai, o kuriame esi visu kuo - tik išjungtais „smegenais“. Konung‘o sudainuotas burtai nustebino bene labiausiai, visi kėlė geras ir tik geras emocijas. Puikieji.

Vytautė: „Bet keisčiausia, kad nė vienas vaikas nieko nejuto ir net nepastebėjo...“
Reikia pripažinti, kad atvažiavę tuoj prinokom paragauti lenkiško alaus. Mindaugo nesugriebę nuskubėjom parduotuvės link, tačiau nieko nepešę nenukabinom nosies ir kovojom. Pabaigos nepasakosiu. Buvo, kaip pražuvo.
Koncertas. Kas sau. Urtelė prieky. Visa tyki ir susikaupusi stebėjo koncertą. Girdėjau, kad neplojo. Jau Urtės plojimą iš tolo būčiau atpažinusi. Mindaugas klaidžiojo visur. Scenoje ogi irgi. Mojavom. Tikiuosi patekom į kadrą. Modestą palikom Andriui žiūrėti. Ačiū, o mielas Konung, kad apsiėmėt tokio darbo, nes mes su Kotryna neturėjom kada. Dainavom garsiau, nei galėjom suprasti, klaidžiojom iš laimės ir „užsienio“ pirmyn atgal. valgėm šokoladą ir... sėdėjom ant laiptų.
Visi buvo šilti, gražūs ir puikūs. Ech...

Modestas: Koncertas? Ogi liko antram, trečiam ar kažkuriam plane. Ne dėl to, jog jis buvo nevykęs. Buvo labai puikus, tiesiog jis įsiliejo į visą nuostabų savaitgalį. Iškart pastebėjau visų koncerto dalyvių puikią nuotaiką, visi buvo atsipalaidavę ir mėgavosi geru laiku.
Žinoma, negaliu nepaminėt įspūdingos koncerto pabaigos – pirmąkart pamačiau ir išgirdau kukumbalį. Puiku buvo..
Negaliu nepaminėt ir to, kad buvo ir didelis netikėtumas Bardų žygyje... Abejoju, ar kas nors tikėjosi scenoje išgirsti beveik lietuvių liaudies daina tapusį svajoklį.
Po koncerto – beveik pusvalandį trunkantis atsisveikinimas. Manau, visiems šiek tiek sunkoka buvo išsiskirti. Mūsų ekipažo tai dar nejaudino, nes mes dar nežadėjom išsibarstyti ir kelionę tęsti kartu. Kartu į Merkinę. Į svečius pas Mindaugą ir Vytautą(kukumbalį). Prie mūsų dar prisijungė du senbuviai dpoezijos lankytojai – Jonukas ir Konung`as. Duetas, kuris garantuoja puikią nuotaikos dozę.

Andrius "Piosenka ekologyčna". Taip skambėjo Jonuko dainos pristatymas suvalkuose. Panašiai ir tęsėsi visas savaitgalis. Gamta, gera nuotaika ir bardiška atmosfera. Punskas buvo nuostabus. Ir sunku patikėt, bet savaitgalis ir juo nesibaigė. Nuostabus apsilankymas Merkinėje, kur viduramžiškų kovų, muzikos ir laužo nuotaikose buvo palydėtas vakaras ir sutiktas rytas. Braidžiojimai panemuniui, sportinis turnyras ir daininga kelionė galų gale užbaigė šį nepakartojamą savaitgalį.
Tokiu pagreičiu įlėkus į finišo tiesiąją negali nesidžiaugt. Ir tuo pačiu nelaukt viso žygio finalo. Iki greito.

Kotryna: Atgal tyli kelionė. Kas mąstė, kas užsimerkęs buvo, Mindaugui dalia vairuoti. Tiesa, kad ir kiek Modestas būtų girdėjęs, kokius patildančius žodžius, man jis toks, koks buvo – buvo nuostabus, išties
be – pro – tiš –kai kiekvienas iš jų.

Modestas: Nepastebimai pasiekėm tikslą – Merkinę. Miego niekam dar nesinorėjo, kieme jau švietė ir šildė laužas. Ištvermingiausieji(Urtė, Vytautė ir aš, lydimi visus takelius mintinai žinančio Vytauto) leidomės į naktinę ekskursiją po rūke paskendusį mišką, paklaidžiojom takeliu prie Merkio, paragavom tyro šaltinio vandens ir grįžom pas likusiuosius. Kurie prie laužo neliūdėjo – skambėjo jonuko ir konungo gitaros. Taip bedainuodami, besišnekučiuodami sulaukėm, kol pradėjo švist ir nusprendėm, jog reikia eit miegot. Net ir sugulę neužmigom iškart, nesibaigė juokeliai ir rimti pokalbiai, mat jonukas pareiškė, jog jam „užmigti tyloj – nejauku“.
Rytas. Pusryčiai. Ekskursija po Merkinę. Piliakalnis. Magiški akmenys. Puiki nuotaika. Sotūs ir skanūs pietūs „a la Rita“.

Vytautė: Merkinė
Štai čia prasidėjo magija. Naktigonės vedlys Vytautas ir trys jo pakeleiviai į rūkus. Mėnulis ir Merkys. Sapnas. Kukis ir jo karvės. Aikštelės. Dėkinga. Iki pat pat.
Tiesa, prieš tai gavome braškių su pienu. Tebūnie palaiminti tie namai.
Naktinėjimai ir rytinėjimai prie laužo su gitaromis (Purpuriniu vakaru ir Laumės vaiku). Miegas viduramžių atmosferoje. Konanas ir cerberis. Kalavijai.
Rytas. Jonuko kėlimo ypatybės. Kava. Pusryčiai. Ekskursija po Merkinę su Mindaugu priešaky. Akmenys. Nemunas ir Ritos pietūs. Vynas. Nepaprasta nuotraukų paroda ir uždegantys pasakojimai iš pono Černiausko lūpų. Ir dar daug daug... ko liko.
Labiausiai esu dėkinga likimui...
AČIŪ visiems, mieli. Su meile
Su meile
Su meile
Vytusia.

Urtė: Ir štai, nakčia išvykome pas Mindę į svečius Merkinėn. O čia tai didžiausi sapnavimai atmerktomis akimis vyko. Mistiškiausias dalykas buvo pasivaikščiojimas tamsoje miške. Juodos medžių šakos, pro kurias skverbės pilnaties šviesa, kylantis rūkas ,bei jame juodas arklys. Po dainų, nors Modė ir neišprašė iš Jonuko pieniškosios, bet Konung‘o dėka - visi apdainuoti, pradėjus švist, su paukščių lopšinėm nuėjom miegot. Atsikėlėm, apžvelgėm stebuklingąsias apylinkes, atsidžiaugėm (ne iki galo. Niekad iki galo negali būti.) vieni kitais ir išvykome.
Išlipdama iš Konung‘o mašinos susivokiau: viskas. Nors vis tiek su visais greitai susimatysim ( o kaip kitaip, kai muzika, „aura“ jungia). Na bet buvo nepakartojama. Ačiū visiems. Laaaaabai.

Modestas: Deja deja, bet su Konungu už vairo, Jonuku, Urte ir Vytaute pajudėjau Vilniaus link. Kotryną dar palikom Mindės globai ;) Artėjant Vilniui ėmiau suprast – viskas baigta. Geras jausmas, kad buvo nuostabu.. Liūdna, kad jau baigėsi..
Susimąsčiau apie tai, su kiek dpoezininkų turėjau progos pabendraut šio savaitgalio metu. Pabandom paskaičiuot: Katrė, Urtė, vytusia, tiek jau to, kukumbalis, Tomas, jonas, dariuszvirblis, jonukas, konung, Povilas, Kastis, Albinas, Vaiva, alsa, pagulbis...
Pamiršau kažką? Gali būt.. aš vis dar gyvenu prisiminimais ir dar klajoju, neatsigaunu.
Tai ką, draugai? Į Pilies aidą?.. Vėl visi ir dar daugiau?..