Bardų žygis Alytuje seklio Modesto akimis

Dpoezija Lt
Kategorija: Naujienos

Bardų žygis Alytuje? Vėl? Ir džiaugsmas užlieja mano bei kelių mano aplinkinių širdis ir galvas(būtų gerai, kad užlietų ir Alytaus gatves). Tai ne tik koncertas – tai žmonės, su kuriais gera. Tai žmonės, su kuriais susitinki nedažnai, bet susitikimus prisimeni ilgai.


Nuklydau. Džiaugsmas lieka džiaugsmu, bet iškart nerimas - ar ir kitiems reikia koncerto Alytuje? Ar susirinks žmonės? O jei susirinks, ar supras, kur atėjo? Ar patys žygeiviai supranta, kur važiuoja? Visi pakiliom nuotaikom, po Panevėžio, kur, kaip supratau, koncertas ir žiūrovai, pranoko visus optimistiškiausius lūkesčius. Ar Alytus nenumuš jų entuziazmo?
Paliekam nuogąstavimus toli, koncertas jau vakare, o aš dar Vilniuj. Nusiteikimas koncertui prasideda jau nuo pat kelionės pradžios – ekipaže: vairuotojas Jonukas, Ovidijus, beveik etatinė renginių vedėja Rūta ir aš. Kelionės pradžia ir taktinis Jonuko manevras aplenkti kamščius buvo nevykęs. Nelemtas traukinys. Pusvalandį jau praradom. Visą kelią klausom Ovidijaus: „ėėė, chebra, gal Queen paklausom?“, „Jonuk, uždėk Queen“ ir panašiai. Ovidijaus nelaimei klausom Boney Nem. Mano ir Rūtos nelaimei – Jonukas ir Ovidijus bando jų duetą atkartot. Alytų pasiekiam, kada ir buvo planuota.
Jonukui prireikia muzikos prekių parduotuvės. Bet bandymas pirkti stygas – nesėkmingas. DAddario stygos ne(į)tiko.
Vidinis teatro kiemas. O ten jau būriuojasi Kastis, Rytas, Vaidas, Povilas, Jonas ir kiti.
Sunku nusakyti tą atmosferą, kuri tvyro prieš koncertus. Perfrazuojant: geras jausmas būti koncerte, bet yra toks dar geresnis jausmas, prieš pat koncertą, tik aš nežinau kaip tas jausmas vadinasi..
Koncerto pradžia, salė beveik pilna(džiugu). Tik publika įdomi – arba jaunimas 14 – 23m., arba vyresniosios kartos atstovai – nuo 40 metų. Kurgi dingo dainuojamosios poezijos mėgėjai esantys tarp šių dviejų amžiaus grupių? Ir čia ne tik Alytuje..
Taigi, koncerto pradžia, Povilas scenoje. Kaip visada – nepriekaištingas grojimas, toks pat nepriekaištingas vokalas, integruoti pučiamieji, žemaitiška dainelė ir.. tikėtai ar nelabai, publika išgirsta:

Kai ryto paukščiai dangų palies,
Palies medžius, rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs,
Nenusigąsk - tai aš...

Šia daina Povilas su visais kartu stovinčiais salėje pagerbė neseniai mus palikusį maestro. Iškart po dainos – kurtinanti tyla. Kurią pertraukia garsisto klaidelė – Povilui ištraukus jack`ą iš gitaros pasigirdo nelabai ausiai malonus garsas. Taip nutinka „neužmutinus“ kanalo. Bet ne čia esmė.
Parašiau apie tai todėl, kad dauguma žinot, kaip viskas vyksta koncertuose. Šįkart bandau pažiūrėt, kas vyko kitaip, nei visada.
Kitaip atrodė ir Jonukas scenoj. Na ne, ne Jonukas, o jam akompanuojantis gitaristas Rytas, kurį aš pirmąkart mačiau grojantį atsitojusį. O to kaltininkas – Jonukas, kuris kažkodėl užsimanė, kad ir Rytas stovėtų šalia jo(net gitaros diržą iš Vilniaus Rytui vežė). Auksarankis Rytas. Taip jį galima pavadinti ne tik dėl puikaus grojimo gitara. Mat Jonukui visą minutę nepavyko gerai užsidėti kapodasterio, bet vos tik Rytui prisilietus – kapodasteris prilipo taip kaip reikia.
Kitoks buvo ir Ovidijus. Jis pirmą kartą scenoje grojo atsistojęs(kas čia visiems su tuo stovėjimu scenoj pasidarė? Nauja mada?). Daugiau lyg ir nieko kitaip nebuvo. Ovidijus sugrojo ramias rimtas liūliuojančias dainas, publika priėmė labai šiltai. Gal dėl to, kad Ovidijus tikrai dažnas svečias šitam krašte. Tiesa, atgrojęs scenoje rimtai, po koncerto Ovida buvo persekiojamas kelių asmenų ir buvo priverstas pagrot ir linksmąsias savo daineles.

Aj aj aj, ar žinai, kaip gerai, Karlsonai, kad tu taip pasakei...

Kas dar nutiko neįprasto?.. Tiesa, neįprasta buvo matyt ir Joną Baltoką atvykusį į Alytų. Po daug bandymų jam pavyko. Ir pavyko labai gerai. Nekalbant apie jau gerai žinomas dainas, kaip: „po geitso langais“ ir kitas, labai puikiai susiklausė „pasivaikščiojimas be šuns, mergos ir vyno stiklo“, bet man prieš tai girdėta ne sceninė versija labiau patiko. Taip pat Jonas sugebėjo sutrikdyt su klausimu prieš jam žengiant į sceną:
- Mode, katės ar bobutė?
O ką aš vargšas žinau.. „Katės“ – mano sena favoritė. „Bobutė“ po Elfų dar ilgai
galvoj skambėjo.. Greitai apmąsčiau:
- Bobutė! (Cha, jei neklystu, tai ji ilgesnė, nei „Katės”. Taktinis manevras.).
Po koncerto paaiškėja faktas:

„ jonas 2008-03-22 15:58:04
Daina myliu 500 kartų skambėjo paskutinį kart Alytaus miesto teatre. Nemanau kad dar ją dainuosiu. Atidaviau skolą. šiam gyvenimui pakaks.“

Vaidas. Kažkaip seniai begirdėjęs buvau. Tai irgi buvo sąlyginai nauja ir kitaip nei įprasta. Nekalbu jau apie tai, kad turim geriausią to vakaro nuotrauką. O va apie vieną dainą noriu pakalbėt – „gatvė ratu“? Ar kaip ten ji vadinasi? Bet su kuo būčiau bekalbėjęs po koncerto – daugumai ji įstrigo. Man taip pat. Vaidai, jeigu skaitai, įrašyk šitą daina, jei dar neįrašyta. Arba perduokit jam kas nors.

Stakėnas įėjo į sceną ir užėmė ją netrumpai. Bet gi turbūt taip įpareigoja „Bardų žygio svečio“ statusas. Bet prilipo jis prie vakaro nuotaikos.

Paskutinis keistumas buvo girdėti „Pakeleivius“ dainuojant ne briedį Edmundą, o Povilą. Nesvarbu kas dainavo, vis tiek žygeiviai buvo priversti dar pakartoti:


Pakeleiviai ar girdit mane pakeleiviai
Mes kaip vėjo sukelta audra
Pakeleiviai ar girdit mane pakeleiviai
Priekin skriejam su savo daina..

Nuogąstavimai dėl publikos dingo. Kiek girdėjau ir dalyviams tiko ir patiko. Lauksim kitąmet.

Tiek šiam kartui,
Bardų Žygio seklys Modestas.

p.s. autoriaus nuomonė labai subjektyvi 