Gitaros laikymas. Šiluma ir drėgmė

Dpoezija Lt
Kategorija: Naujienos

Norim to, ar nenorim, tačiau žiema - jau čia! O jai atėjus, prasidėjo šildymo sezonas. Pažiūrėkime, kaip šitie veiksniai įtakoja mūsų gitaras. Yra sakoma: “šiluma kaulų nelaužo”. Kaulų – tai taip, o kaipgi mūsų instrumentai?

Kad šitai išsiaiškinti, pabandykime į mus supantį orą, pažiūrėti iš teorinės pusės. Šiuo atveju aktualiausi būtų - oro tempetatūra (°C) ir santykinis drėgnumas (%). Šiems dydžiams nustatyti , naudojami termometrai ir hidrometrai (jų yra prekyboje). Normaliu santykiniu oro drėgnumu laikoma apie 50 (+/- 10)%. Toks oras paprastai žiemą būna lauke. Tačiau, patekęs į šildomą patalpą, šis oras išdžiūva. Ir kuo lauke šaltesnis oras, tuo labiau šildomos patalpos, tuo pačiu labiau sausėja ir kambario oras. Sakoma, kad jeigu už lango -30°C, tai kambario santykinis oro drėgnumas prilygsta Sacharai.

Santykinis oro drėgnumas – vienas iš svarbiausių faktorių gitaros “gyvenime”. Mažėjant oro drėgnumui (kai kada butuose jis nukrenta iki 15-20%) džiūva medis, o tai reiškia, kad skilinėja gitarų viršutinės dekos ir korpusai, skyla ir “susimėto” girfai (kas labai būdinga kiniškoms gitaroms), “lenda” skirsniai už grifo kraštų (džiūdamas medis traukiasi, o metaliniai skirsniai lieka vietoje) ir t.t. Džiūvant viršutinei dekai, ji įdumba, ir įdumba kartu su tilteliu (2pav.).

Todėl pasikeitus tiltelio “pozicijai”, stygos savaime per daug priartėja prie grifo – jos “džeržgia”.
Tai kągi daryti, kad šitai nenutiktų? O jeigu jau nutiko, kokių imtis priemonių padėčiai ištaisyti?
Pirmiausia – tai reikėtų gitarai “suteikti” normalias sąlygas.
Tą padaryti galima, naudojant dirbtinius drėkintuvus. Galima jų nusipirkti, arba pačiam pasigaminti.
Pačiam paprasčiausiam drėkintuvui pasidaryti, užtenka turėti porolono (cigarečių pakelio dydžio gabalėlį) ir poelitileninį maišelį.
Poroloną reikia įdėti į maišelį ir užlydyti. Įkaitinta adata vienoje šio “paketo” pusėje padarykite 10-15 skylučių, kurių kiekvienos skersmuo būtų apie 1,5-2 mm. Ir štai jums - paprasčiausias drėkintuvas! Dabar tik belieka pakišti šį „paketą“ po vandens čiaupu, kol porolonas permirks. Po to iš „paketo“ išspauskite vandens perteklių ir nušluostykite rankšluosčiu . Dabar jau galima šią “gudrybę” dėti į dėklą su gitara. Pasistenkite įdėti drėkintuvą taip, kad jis nesiliestų prie gitaros.
O ką daryti, jei neturite gitarai dėklo, arba nenorite jos ten laikyti?
Išeitis yra, tik reikės pasigaminti kitokį drėkintuvą.

Principas toks pat, kaip ir aukščiau aprašytojo (porolonas, skylutės), tik techologija kiek kitokia. Jums reikės susirasti 30-35 cm ilgio ir 15-20 mm skersmens guminį vamzdelį. Taip pat įkaitinta adata reikia padaryti vamzdelyje skylutes, poroloną sukarpyti gabalėliais, šiek tiek didesniais už vamzdelio skersmenį ir kietai tuos gabalėlius sukimšti į vamzdelį. Vamzdelio galus reikia uždaryti kamščiais. Sudrėkinus, šį “įtaisą” reikia įkišti į gitaros rezonatoriaus kiaurymę, pakabinus jo vieną galą pvz. ant 3-čios ir 4-tos stygų. Kitas galas korpuse turi būti laisvas.

Ir šiuo ir pirmuoju atveju, drėgmė garuoja iš sudrėkinto porolono, kurią sugeria gitaros korpusas. Tokiu būdu jam neleidžiama išdžiūti.
Tokie drėkintuvai, kaip paskutinis, gaminami ir serijiniu būdu. Ar pas mus prekyboje jų yra – neturiu duomenų. Reikėtų pažymėti, kad per didelis drėgmės kiekis taip pat kenkia gitarai.
Norint to išvengti, štai keletas taisyklių, kurių rekomenduojama laikytis:
1. Jeigu patalpos, kur laikomas instrumentas santykinis oro drėgnumas 20-30% - drėkintuvą reikėtų „užpildyti“ kas 5 – 7 dienos.
2. Jeigu drėgnumas labai mažas, mažiau negu 20%, tokiu atveju jau reikėtų naudoti iš karto du drėkintuvus. Vieną – korpusui, o kitą dėti į gitaros dėklą prie grifo.
3. Jeigu gitara laikoma ilgą laiką ne dėkle, su ja dažnai grojama scenoje su stipriu apšvietimu, taip pat reikėtų tankiau papildyti drėkintuvą.
4. Vanduo iš drėkintuvo paprastai išgaruoja per 2 – 4 dienas. Nereikia jo tuoj pat pildyti, o geriau laikytis aukščiau pateiktų rekomendacijų.

Taigi, tuo metu, kai mes dedame didžiules pastangas, kad gitara neperdžiūtų, galime net nepastebėti, kad įvyko atvirkštinis variantas – gitara atidrėko. Paprastai taip nutinka, kai instrumentas ilgą laiką, o ypač išimtas iš dėklo, pabūna padidinto drėgnumo aplinkoje ( 80-90%), arba kelis mėnesius vidutinio drėgnumo – 60-70% aplinkoje.
Atidrėgstant gitarai, medis neskilinėja, jis atvirkščiai – „išsipučia“, tuo pačiu kai kuriose vietose atsiklijuodamas. Pernelyg didelė drėgmė taip pat ir grifą „iškraipo“.

Štai keli gitaros atidrėkimo požymiai:
1. Gitara pasidarė „kieta“, stygos aukštai grifo atžvilgiu, groti sunku.
2. Neįprastai išsipūtęs gitaros korpusas (3 pav. viršuje)
3. Įvairaus pobūdžio deformacija apatinėje arba viršutinėje gitaros dekoje, atsiradę lako įtrūkimai, ar dėmės, gali būti „atšokęs“ lakas.
4. Atsiklijavęs nuo dekos grifo andėklas.
5. Grifo andėklas pasidaręs platesnis, negu grifas, todėl suklijavimo vietoje juntamas „laiptelis“

Profilaktinės priemonės:
1. Periodiškai padžiovinkite gitaros dėklą, kad ir su buitiniu plaukų džiovintuvu, tai užima nedaug laiko 10-15 minučių.
2. Sekite patalpos, kurioje laikomas instrumentas, santykinį oro drėgnumą. „Idealus“ variantas – kai kambaryje yra „klimato kontrolė“.
3. Įdėkite į gitaros dėklą kelis paketėlius su drėgmę sugeriančia medžiaga ir keiskite juos kas 3 – 4 mėn.

Tai gal tiek trumpai būtų apie šilumos ir drėgmės įtaką akustinei gitarai.
Nesakau, kad reikėtų tapti meteorologais, norint išsaugoti instrumentą. Paprasčiausiai kartais užtenka gitarą laikyti dėkle, nemėtyti kur papuola.

...jei jau vedėte princesę, tai suteikite jai sąlygas....